Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena

Tai diena, kuomet minime beveik 200 000 lietuvių likimus pakeitusią dieną.
 
1941-ųjų birželio 14-osios rytas Lietuvoje prašvito ne saulės šviesa, o traukinių dundesiu ir ašaromis. Lyg išplėšti iš gyvenimo puslapio, tūkstančiai žmonių buvo išvežti į nežinią, palikdami už nugaros namus, sodus, žodžius – tik tyla ir bėgių aidėjimas skrodė tautos širdį.
 
Iniciatyva ,,Palikti namai” skirta prisiminti savo namų į tremtį, į lagerius išvežtus žmones, kurie dažniausiai turėjo labai trumpą laiką pasiimti tik keletą daiktų ir palikti savo namus, į kuriuos, deja, daugelis niekada ir nesugrįžo.
Birželio 10 d. gimnazistai su istorijos mokytoja Reda Veličkaite lankėsi tremtinių skverelyje. Šį skverą puošia politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti skirtas J. Genevičiaus memorialas ,,Kančia”, o ant grindinio stilizuotas žemės pusrutulio atvaizdas, kuriame geografiškai atvaizduotos Lietuvos piliečių tremties ir įkalinimo vietos ir kitos svarbios relikvijos.
 
Birželio 9-13 d. istorijos mokytoja Robertina Janušauskienė pamokose su mokiniais kalbėjo apie akciją ,,Atminties neištremsi”, kurioje prisimenamas kiekvienas iš Lietuvos ištremtas žmogus bei apie ,,Misiją: Sibiras”, kurioje mokiniai gali dalyvauti po 12 klasės ir kurios dalyviai tvarko tremtinių kapines Sibire. Klasėje tvyrojo tyla – ne iš nuobodulio, o iš pagarbos. Mokiniai susikaupę skaitė tremtinių atsiminimus. Iš pasakojimų sklido šaltis, ilgesys ir liūdesys, tarsi žodžiai būtų atėję tiesiai iš sniegu užpustytų Sibiro platybių. Kiekvienas sakinys padėjo geriau suprasti, ką reiškė netekti namų ir gyventi svetimoje žemėje.
 
Prisiminkime skausmo istoriją kartu.