Šie žemėlapiai yra iš Vilniaus universiteto bibliotekos žemėlapių rinkinių.
Parodoje per kartografinį vaizdą atspindima Lietuvos istorinė raida nuo pat pirmojo žemėlapio, kuriame paminėtos baltų gentys.
1009 m. Kvedlinburgo metraščiuose pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. Žemės, kuriose susiformavo Lietuvos valstybė, buvo žinomos senovės pasauliui. II a. graikų mokslininkas Klaudijas Ptolemajas veikale „Geografija“(apie 150m.pr.Kr.) aprašydamas savo sudarytus žemėlapius mini ir Rytų Pabaltįjį.
1375 m. kartografas Abrahamas Kreskvas pavaizdavo Baltijos jūrą, pažymėjo Klaipėdą, Nemuną ir užrašė Litefanie Paganis – pagoniškoji Lietuva. Tai pirmą kartą žemėlapyje paminėtas Lietuvos vardas.
Kartografijos specialistų nuomone, nuo XV a. pradžios, jau pačioje Lietuvoje buvo sudarinėjami planai ir žemėlapiai. Valstybės politikos ir ekonomikos raida, kariniai konfliktai su kaimynais skatino kartografavimo darbus. 1613 m. kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos Radvilos iniciatyva buvo sudarytas ir išleistas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis.
Lietuvos istorija pilna dramatizmų – tai pavergimas, kovos už nepriklausomybę, tremtys. 1918 m. atkuriant Lietuvos valstybingumą buvo perimta ir istorinė tradicija. Valstybės gyvenimas sutapo su tautos gyvenimu ir 1918-1940 metų Lietuva į pasaulio žemėlapius vėl įrašoma kaip Valstybė, atsikūrusi savo etnografinėse žemėse.
Valstybių teritorinės pretenzijos, tragiška 1940-1944m. atomazga Lietuvą vėl išbraukė iš pasaulio valstybių žemėlapio.
Istorinė tradicija, tautos valia ir kultūra 1990 m. Lietuvą vėl grąžino į Europos valstybių šeimą.
Parengė geografijos mokytoja ekspertė Stasė Alenskienė
