Net mažas pokytis gali būti prasmingo virsmo pradžia. Erasmus + projekto „Mokytojai pasirengę pokyčiams“ (Teachers for Change & Change for Teachers) pirmojo etapo vizitas Helsinkyje (Suomija) buvo tas nedidelis žingsnis bent šiek tiek kitokios pradžios link.
Greičiausiai nereikia priminti, kad suomių ugdymo sistema yra viena iš pažangiausių pasaulyje. Mūsų gimnazijos komanda :direktorės pavaduotoja ugdymui R. Urbienė, fizikos mokytojas S. Ruiba, dailės mokytoja R. Anankaitė ir anglų k. mokytoja R. Kisielienė, drauge su projekto dalyviais iš 14 Europos Sąjungos šalių pabandė suvokti Suomijos švietimo sistemos sėkmės formulę.
Intensyvi 7 dienų programa leido susipažinti su pagrindiniais ugdymo principais, o vizitai į įvairias Helsinkio ir Tamperės mokyklas įtikino, kad sistema veikia. Akivaizdu, kad Suomijoje švietimas yra prioritetinė bet kurios vyriausybės sritis. Centralizuotas mokyklų bazės stiprinimas, demokratinis valdymo modelis, pasitikėjimas, pagarba ir vienodi standartai visose be išimties ugdymo įstaigose padeda įgyvendinti keliamus tikslus. Nepaisant gyvenamosios vietos, kiekvienas mokytojas ir kiekvienas mokinys turi absoliučiai lygias galimybes. Šios sąlygos panaikina atskirtį tarp regionų.
Suprantama, pokytis neįvyksta akimirksniu. Žvelgiant iš mūsų perspektyvos, Lietuvos mokyklos yra labai gerai aprūpintos, jose dirbantys pedagogai yra išsilavinę, turintys reikiamas kompetencijas ir įgūdžius. Mūsų mokiniai, bent jau motyvuota jų dalis, demonstruoja aukštus pasiekimų rezultatus. Natūralu, kad kyla klausimas, kas ne taip ? Peršasi išvada – pernelyg mažai mokinių renkasi profesines mokyklas. Suomijoje šiai krypčiai pirmenybę teikia apie 50 procentų visų pagrindinį ugdymą baigusių moksleivių. Baigiamosios klasės yra populiarios tarp universitetines studijas besirenkančių abiturientų. Greičiausiai, kad ši tendencija yra vienas iš svarbiausių, lemiančių akademinę sėkmę, komponentų.
O dabar įsivaizduokime daugumos Lietuvos gimnazijų paveikslą: vyresnieji mokiniai ateina mokytis, bendradarbiauti ir kūrybiškai spręsti problemas. Ar tuomet liks vietos pykčiui ir nusivylimui, kad mokytis nesiseka, nuobodu ir beprasmiška?
Kai žmonių grupė, turinti bendrą tikslą, susiduria su didžiausiais iššūkiais, ją anksčiau ar vėliau aplanko sėkmė. Jeigu tikslai skirtingi, dažniausiai paskęstama smulkmenose, rietenose ir beprasmybėje. Panašu, kad tarp pokyčio ir proveržio būtų galima dėti lygybės ženklą.
R. Kisielienė, Erasmus + projekto koordinatorė
